tėviškainis

tėviškaĩnis, -ė smob. (2) 1. A1884,302, LC1886,28, KŽ, KlvrŽ kas paveldi tėvų ūkį, gyvena tėvų ūkyje: Jonis yr tėviškaĩnis, o kiti broliai kitur gyvena Vkš. Buvau tėviškaĩnė ir ištekėjau į butą (ūkį) Ggr. 2. KŽ žr. tėvynainis 1: Vienų popierių yra dvi skryni, kuriedvi sudėti pas tėviškainį p. G. A1883,51. 3. KŽ patriotas.